Ramulėnų dvaro savininku nurodomas Zubovas Nikolajus, Nikolajaus, – grafas, rusas, pravoslavas, gubernijos bajorų vadovas, tikrasis valstybės patarėjas. XIX a. viduryje šioje vietoje jau buvo įkurtas palivarkas. Gyvenamųjų namų dar nebuvo pastatyta. Matyti iš žemėlapių, kad čia buvo tvartai su diendaržiais. 1900 m. Visuotinio dvarų surašymo metu dvare gyveno 42 gyventojai. 1914 m. palivarke jau buvo pastatyti 8 pastatai ir nemažas sodas. XVII–XVIII a. statybos kompleksas, išlikę rūmai, svirnai, ūkiniai pastatai. Šiuo metu dvarvietė iš esmės sutvarkyta. Apgriuvęs tik kultūros paveldo saugomas tvartas. Naujieji savininkai gerai sutvarkė kitus buvusio dvaro pastatus. Kultūros vertybių registre nuo 1992 m.

Savininku buvo Andrejus Neirandas, Hano, liuteronas, pirklys. Dabar dvarvietė labai apleista: yra avarinis medinis dviaukštis gyvenamasis namas, apnykęs dvaro parkas ir originalios formos plytinis sandėlis.

Funkcionavo nuo XIX a. pradžios. Tuomet dvare buvo 3 pastatai. XIX a. antrojoje pusėje jį valdė katalikas dvarininkas Konstantinas Jasinkis, kuris čia turėjo 204 deš. dirbamos, 7 deš. nedirbamos žemės ir 90 deš. miško. 1914 m. dvare buvo 10 pastatų, sodas su parku bei vėjo malūnas. 1925 m. dvare registruoti 2 ūkiai su 32 gyventojais. Sovietmečiu Gražionių dvaro namas buvo išdalytas į butus, todėl šią vietą savo namais laikė daugybė žmonių. Bene visi kambariai buvo pilni gyvybės. Taip pat įspūdingo grožio pastate buvo įsikūrusi Gražionių tarybinio ūkio kontora. Šiandien dvaras priklauso trims fiziniams asmenims. Išliko namas, sodybos parko fragmentai.

Nuo seno tai buvo Gražionių dvaro palivarkas, įkurtas 2 km. atstumu į pietus nuo pagrindinio dvaro. 1889 m. dvarą valdė Voitiechas Jasinskis, lenkas, katalikas, dvarininkas. Dabartiniai dvarvietės šeimininkai kiek galėdami palaiko tvarką, saugo buvusių savininkų atminimą.

Savininku nurodomas Olechnovič Stanislav, Konstantino, lenkas, katalikas, dvarininkas. Žemę valdo paveldėjimo teise nuo 1874 m. Šiuo metu tiek dvaras, tiek dvarininkų puoselėtas parkas yra labai apleisti.

Rastuose dokumentuose matyti, kad Josifas Jagminas šį dvarą valdo nuo 1873 m. 1912 m. Riaubų dvarą perperka Radvilonių dvaro savininkas Alfredas fon der Roppas. 1940 m. tarybų valdžia dvarą nacionalizavo. Šiuo metu dvarvietė dalinai apgyvendinta, bet išlikusių pastatų liko nedaug.

Radvilonių dvaro savininkas nurodomas Vilhelmas Fiodorovičius fon der Roppas. Radvilonių kaimas yra žinomas nuo 1535 m. Kada šioje vietoje įkurtas dvaras, nėra tiksliai žinoma. Tikėtina, kad Radviloniuose jau tuo metu buvo Šeduvos dvaro palivarkas. Dvarą kaip atskirą ūkinį vienetą, mes pastebime nuo 1819 m. Klasicistinio stiliaus rūmai su 16 ūkinio ūkio pastatų sudarė didelį kompleksą. Po sovietmečio dalis atkurta, 2011 m. privatizuota. Šiandien išlikusi dalis ūkinės infrastruktūros ir rūmų fragmentai primena buvusį gėrį. Šiuo metu dvaro pastatai turi savo šeimininkus. Tvarkomas ir prižiūrimas pats parkas. Apgyvendinti ir dvaro rūmai. Dvaras yra Kultūros paveldo registre, vertas atidžios restauracijos.

XIX a. viduryje pastatė Radvilonių dvaro savininkas Fridrichas fon der Roppas. Iš pradžių ketinta šioje vietoje plėtoti Radvilonių palivarką, bet galiausi Fridrichas nutarė čia įkurti dvarą, kurį pavadino savo dukros Amelijos vardu –Ameliengof. 1864 m. dvare jau buvo 6 pastatai, 1831-aisiais fiksuotas 1 kiemas ir 1 gyventojas, 1852-aisiais – 1 kiemas ir 18 gyventojų. 1907 m. mirus dvaro savininkui Vilgelmui fon der Roppui, jo našlė pardavė pusę Amalijos dvaro latviui, liuteronui Kristijonui Mengotui. 1929 m. K. Mengotas valdė čia 160 ha žemės. Išliko tvartas, svirnas, plytinis ponų namas. Po žemės reformos dalis parduota, likę pastatai fragmentiškai mena buvusią dvaro struktūrą.

XVIII a. Maldžiūnai minimi kaip Karpių valda. Šaltiniuose nurodoma, kad XIX a. I p. ir viduryje Maldžiūnų dvaras priklausė Konstantinui Danilovičiui Kučinui. 1860 m. Maldžiūnų dvarą iš K. Kučino nupirko baronas Teodoras von der Roppas ir prijungia jį prie sūnaus Vilhelmo valdomo Radvilonių dvaro kaip šio dvaro palivarką. Po Vilhelmo mirties, XX a. pr. Maldžiūnų dvarą paveldėjo Johanas Leonas Ferdinandas von der Roppas. Maldžiūnai vėl tampa savarankiška dvaro valda. Pastarajam 1929 m. mirus, dvarą paveldėjo sūnus Hanas von der Roppas, valdęs dvarą iki 1940 m. 1940 m. tarybų valdžia nacionalizavo visą Maldžiūnų dvarą, pastatus ir žemę, tai sudarė 154,25 ha. Dabar dvaro sodybą valdo privatūs asmenys.

Margavonių dvaras buvo Raudondvario, dar vadinamo Šeduvos dvaru, palivarkas. Jis priklausė baronams Van Ropams.

Raudondvario dvaras – neogotikinis XIX a. rūmų ansamblis, vertingas romantizmo epochos paminklas, netoli Šeduvos, pastatytas Teodoro von der Roppo po to, kai jis nugriovė senojo Šeduvos dvaro pastatus ir pastatė naują apie 1801–1803 m. Iš pradžių dar vadintas Šeduvos dvaru, 1837 m. pavadinimas „Raudondvaris“ įsitvirtino. Kompleksą sudarė rūmai, oficina, arklidė, svirnas, vandens malūnas, parkas su tvenkiniais. XIX a. veikė spirito varykla, XVIII a. paveikslų galerija. 1923 m. dvare veikė ūkis, vėliau – technikumai. Šiandien dalis pastatų privatizuota, centriniai rūmai sugriuvę, avarinės būklės. Sugriuvusiu stogu dabar stovi ir grūdų sandėlis. Teritorija yra tvarkoma ir pagal išgales prižiūrima.

Manoma, kad šis palivarkas susiformavo XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje. Upytės pavieto registre Pakalniškių palivarkas pirmą kartą paminėtas 1789 m. Tuomet Lietuvos - Lenkijos valstybės karalius dėl pinigų stygiaus įkeitė Pakalniškių vaitystę, priklausiusią Upytės pavietui, kunigaikščiui Krošinskiui. Tarybiniais metais palivarkas tapo Raudondvario technikumo vienu iš mokomųjų padalinių.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Pirmą kartą paminėtas 1692 m. Dvaras garsėja išskirtine neorenesanso architektūra ir kasmetiniu tulpių žydėjimu. Pastatytas XIX a. pab., dvaras buvo Baženskių šeimos rezidencija. Šalia įkurtas peizažinis parkas su tvenkiniais, salomis ir tilteliais. 1982 m. dvare vyravo eglynai, kurie daug kur augo mišriai su uosiais, juodalksniais, liepomis, beržais. Yra išlikę keletas medžių, kuriuos Baženskiai pasodino memorialinėmis progomis. Esminiai dvaro atgaivinimo darbai pradėti 1990 m. Jį Adomas Baženskis padovanojo Radviliškio rajono savivaldybei. Šiandien atnaujintas dvaras kviečia lankytojus į parodas, koncertus ir šventes – tai viena ryškiausių kultūrinių vietų Šiaurės Lietuvoje.

Nuo 1864 m. valdė Francas Gouvaldas, Jurgio, katalikas, dvarininkas. Šiuo metu išlikusi tvarkinga sodyba.

Šis dvaras formavosi XVII–XVIII a., priklausė grafams Čapskiams. Prie jų suformuotas parkas, pastatyti ūkiniai ir gyvenamieji namai. Dvaro malūnas, rūkykla, ledainė, spirito varykla mūryti iš lauko riedulių, apdailinti plytų mūru, tinkuotais apvadais bei dekoratyviais įvairių stilių elementais, artimais tuometiniai dvarų architektūrai - liaudiškojo romantizmo stilistikai. 1855 m. jį įsigijo Malinskiai – pastatė medinius rūmus su dekoratyviomis verandomis, ledainę, oficiną, arklides, kumetyną ir 3 ha parką su 50 retų medžių rūšių. Dabar rūmai apleisti, o parkas – pamirštas, bet vertas išsaugojimo. Vėjo malūnas, spirito varykla ir kalvė 1987 m. įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą.

Dvaras fiksuotas jau 1864 m. Pastatai – skaldytų akmenų, papuošiant tinkuotais angokraščiais ir stilingais rustais. Ypač stilingai pastatytas palivarko svirnas. Palivarko pastatas medinis, vieno aukšto su gonkais, puoštas drožiniais. Dvaro sodybos fragmentai − medinis vienaaukštis ponų namas su drožiniais išpuoštu įėjimu, akmens mūro klojimas su mūro ornamentais dekoruotu fasadu, keli tvartai, kumetynas, malūno liekanos. XX a. III dešimtmetyje priklausė Mykolui Kerbedžiui. Po jo mirties dvarą paveldėjo Felicija Kerbedytė, vėliau žinoma kaip Felicija Kerbedytė-Tiškevičienė-Riomerienė. 1927 m. 41 ha žemės ir dvaro pastatus ji pardavė Antanui Kranauskui.

XIX a. pab.–XX a. I pusėje priklausė Mastauskių šeimai. Sodyboje gimė ir gyveno ( 1890 – 1978) m. Stanislovas Mastauskis – lietuvių agronomas, zoologas, profesorius, biologijos mokslų daktaras, taikomosios entomologijos pradininkas Lietuvoje. Daugelio vabzdžių kenkėjų lietuviškų pavadinimų autorius. Jis paskelbė apie 400 straipsnių, parašė 25 knygas, tarp jų – vadovėlius apie augalų kenkėjus ir apsaugą. Ilgus metus dirbo dėstytoju Dotnuvoje, Žemės ūkio akademijoje ir Vilniaus universitete. Dauburaičių palivarkas svarbus kaip žymaus mokslininko gimtinė, menanti Mastauskių giminės švietėjišką palikimą.

Istoriniuose dokumentuose minimas Vileikių dvaras priklausė Bartkevičiams. 1940 m. jį nacionalizuojant, savininku nurodyti Deveikiai turėjo 210 ha žemės. Išlikę parko želdinių, atskirų medžių, dvarininko namas, kalvė, ūkio pastatų griuvėsiai. Kultūros vertybė – buvusi sodyba. Dvaro sodybos rūmai 2018 m. įrašyti į Kultūros vertybių registrą, suteiktas regioninės reikšmės saugomo paminklo statusas. Rūmai mediniai, stačiakampio plano, vieno aukšto su mansarda ir mezoninais, rūsiu po pietine pastato dalimi, verandomis ir įėjimo priestatu. Fasado centrinę dalį su pagrindiniu įėjimu akcentuoja medinė dviejų aukštų veranda. Pagrindinio tūrio stogo forma yra pusvalminė, verandų – sutapdinta, įėjimo priestato – dvišlaitė.

Įkūrė Raudondvario dvaro savininkas Teodoras von der Roppas. Nuo pat pradžių palivarkas buvo specializuotas gyvulininkystės plėtrai. Roppai tik iš pradžių tiesiogiai vadovavo jo ūkinei veiklai. 1870 m. čia šeimininkavo Benediktas ir Elžbieta Dobužinskiai. 1896 m. dvaro valdytojais nurodyti Kazimiras Šominovas. 1907 m. dvaro valdytoju buvo Jonas Mondeikis. 1914 m. palivarke stovėjo 6 pastatai. 1925 m. palivarkas išskirstytas sklypais. Centras su 40 ha žemės atiteko Šapokų šeimai (garsaus istoriko Adolfo Šapoko giminėms).Tarpukaryje Kurklių palivarko sodybos name buvo įsikūrusi Kurklių girininkija, jame gyveno girininkas. Dabar palivarko sodybą valdo fiziniai asmenys.

Daugiau žinių apie Palonus išliko iš XVIII a. Tuo metu juos valdė Rinšelevskių giminė, po to – Jonas Velička. Laikui bėgant šis dvaras buvo „perskeltas“: iš rytinės dalies sudarytas Dišlių dvaras ir Beržytės vienkiemis.

Savininke nurodyta Bielskaja Elizaveta, Stepanovna, valdžiusi žemę pagal pirkimo sutartį. 1948 m. buvo įkurtas Baisogalos eksperimentinis ūkis, kuriam buvo perduotas ir Sirutiškių dvaras.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

Dvaras iškilo XVIII a., priklausė Kerbedžių giminei. 1860 m. jį paveldėjo inžinierius Stanislovas Valerionovičius Kerbedis, katalikas, inžinierius-specialusis patarėjas, žemę valdęs pagal paveldėjimą nuo 1860 m. Tačiau Kerbedžių šeimai visgi nepavyko išlaikyti dvaro savo žinioje, XIX–XXa. sandūroje jį perpirko Baisogalos dvaro savininkas Vladislovas Komaras. XX a. pr. pastatyti rūmai, dabar atstatyti ir pritaikyti kultūros centrui. Kompleksą sudaro pagrindiniai rūmai, arklidės, tvartai, oficina, kumetynas ir kt. Dabar čia veikia Radviliškio miesto kultūros centro Etninės kultūros ir amatų padalinys: organizuojamos edukacijos, folkloro renginiai, amatų kūryba.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

XIX a. neogotikinio stiliaus Baisogalos dvaras ilgus metus priklausė Komarų giminei. (1810–1896) Baisogaloje prasidėjo statybos: buvo pastatyti 2-jų aukštų klasicistinio stiliaus rūmai su gražia pusapvale rotonda, įmantraus stiliaus arklidė su ratine, kumetynai Zarečėje bei šalia rūmų, oficina su virtuve, svirnas, vėjo malūnas, iškastas didelis tvenkinys, padaryti grakštūs tilteliai, suformuotas įspūdingas parkas su tvenkiniais ir šimtamečiais medžiais ir kelių tinklas. Tarpukariu dvaras nacionalizuotas, sovietmečiu čia įkurtas Gyvulininkystės institutas. Šiandien rūmuose dirba mokslininkai – veikia LSMU padalinys. Dvaras svarbus istoriniu, architektūriniu ir mokslo požiūriu.

Šis dvaras, anksčiau vadintas Sarvais, minimas nuo XV a. Grinkiškio vardą gavo nuo dvaro savininko Gregorijaus Griškos valdymo laikų. Nuo 1554 m. priklausė Montvid-Belozarams. Stanislovas Belozaras valdė dvarą iki 1623 m. 1618 m. Stanislovas Belozaras su žmona fundavo Grinkiškio bažnyčios statybą. Tarpukariu dvaras priklausė Aleksandrai Belozaraitei bei jos vyrui Jonui Ramanauskui. 1940 m. nacionalizuojant dvarą, sudarytas inventorius, kuriame pažymėti 15 statinių. Sovietmečiu dvaro pastatuose veikė NKVD-MVD poskyris, čia kankinti ir žudyti partizanai. Pokariu pastatai naudoti kolūkio reikmėms, šiandien – apleisti. 2023 m. įrengta atminimo lenta. Kultūros paveldo registre nuo 1992 m.

Šis dvaras kelis amžius priklausė (kaip palivarkas) Pašušvio dvarui. Kaip žinoma, Pašušvio dvaras jau XVI a. priklausė aukštiems LDK valdininkams. Iš buvusio dvaro didybės nieko neliko.

Dvaras žinomas nuo XVI a., kai jis priklausė Vnučkoms. XVI a. vid. Pašušvio dvarą valdė karaliaus maršalka Mykalojus Mitkievičius. 1587 m. dvaro savininke minima M. Mitkievičiaus sesuo Rietavo seniūno Morkaus Vnučkos našlė Sofija Mitkievičiūtė-Vnučkienė. XVIII a. II p. dvaras priklausė Kazimierui Burbai. XX a. pr. dvarą valdė Antanas Burba. 1812 m. dvarą valdė Zaborskis. Po jo savininku minimas Gimbutas. Vėliau dvaro savininkais tapo Morkiai. 1923 m. dvaro savininku minimas Česlovas Puzinas, vėliau - Juozas Daugvilavičius Navickis. Šiuo metu dvaro rūmų savininkai uždengė namui naują stogą. Pakenčiamos būklės yra dvaro svirnas. Kita ūkio teritorija smarkiai apleista. Kultūros registre įrašytas nuo 1992 m., išlikę keli pastatai.

Valatkaičių dvaras buvo Radviliškio raj. Grinkiškio sen. Valatkaičių km. Kaimas sunyko, dvaras taip pat, gyventojų nebėra. Išliko kelias-alėja į dvarvietę, joje yra keleto pastatų žymės, baigiantis sulaukėti parkas.

Dvaras fiksuotas 1864 m. Dvaro savininkais nurodyti Glazovskis bei Jadvyga Vežbickienė.

Dvarą pagal paveldėjimą nuo 1841 m. valdė Boguslavas Pavlovičius Monkevičius, lenkas, katalikas, dvarininkas. Savininkas dirbo ir gyveno savo dvare.

Žemojo Šaukoto dvaras (dar kitaip – Lygumų dvaras). Pirmasis dvaro savininkas buvo Stankus Janovičius Mačehnas, dvarą gavęs iš LDK karaliaus Kazimiero, o dvarvietę buvo įsikūręs prie Gomertos upelio. Iš 1643 m. inventoriaus matyti, kad namas buvęs medinis, dengtas stiegėmis, žalių koklių krosnis, akmens glazūros stalas. Dvare buvo didelis dviejų aukštų sandėlis, kepykla, daržinė bei tvartas. 1756 m. dvarą nupirko Juozas Nagurskis, vėliau – Stanislovas Citavičiu. 1923 m. dvare gyveno 54 gyventojai. Dvarvietė su parku užėmė 10 ha teritoriją. Parkas buvo peizažinio tipo. Ryškiausias jo akcentas – tvenkinys. Antrojo pasaulinio karo metais sudegė dvaro rūmas. Likę vandens malūno likučiai, išlikę akmeninės malūno sienos liekanos.

Iš šaltinių žinoma, kad šiam dvarui priklausė Butkaičių palivarkas. Apie 1500 m. dvarą ima valdyti didikas Vnerlovas, o po jo mirties - žmona Darata. Šiuo metu dvarvietė sutvarkyta jau naujų savininkų. Senojo dvaro likę tik nedideli epizodai.

Šį dvarą valdė LDK didikai, tokie kaip maršalka Morkus Vnučka, jam mirus – dvarą pradėjo valdyti jo žmona Sofija Vnučkienė. Pašakarnio dvaro rūmų pamatuose išlikęs dubenuotas akmuo. Išlikę dvaro fragmentai, dokumentiniai šaltiniai menki.

Dvaras žinomas nuo XVII a., kuomet priklausė Vnučkoms.

Pirmą kartą paminėtas 1492 m. Jį valdė garsios giminės: Kęsgailos, Butrimavičiai, Šemetos. Yra manoma, kad grafas Jonas Šemeta pastatė originalius dvaro rūmus, arkadine galerija sujungtus su oficina. Tikėtina, kad dvaro pastatų kompleksą projektavo iš Prūsijos atvykęs architektas Voleris. XIX a. pabaigoje dvare fiksuota 10 pastatų. 1924 m. dvaras buvo išparceliuotas: dvaro valdytojui Jonui Lansbergiui buvo paliktas dvaro centras su 80 ha žemės. Be statinių dvare buvo sodas, priešais rūmus turėta graži gėlių klomba su skulptūra. Kiemas buvo grįstas akmenimis. Keliolika metų dvaras priklausė privatiems asmenims: 90 procentų valdo Kultūrinių iniciatyvų centras, 10 – privatus asmuo, bet tebėra apleistas.

Dvaro rūmai statyti XIX a. pradžioje Tado Šemetos. Jie – klasicizmo stiliaus, vienaukščiai, su mezoninu, fasadą puošė 6 kolonų portikas. Rūmai turėjo erdvų vestibiulį, ąžuolinius laiptus, didelę ir erdvę pokylių salę. 1820 m. Tadas Šemeta buvo paskirtas Šiaulių pavieto bajorų maršalka. Tuo metu dvaro rūmai tapo kultūros centru. Dvaro parkas – peizažinio tipo. Augo ąžuolai, europiniai maumedžiai. XVIII a. pab. atsiskyrė nuo Šiaulėnų dvaro ir tapo savarankišku ūkiu, valdomu Šemetų giminės. XIX a. pabaigoje dvaro savininku buvo Georgijus Neirandas. Tarybiniais metais dvare veikė mokykla. Šiuo metu dvaro ūkiniai pastatai naudojami vietos gyventojų, rūmai apleisti, bet vis dar liudija turtingą istoriją.

Jis buvo jau XIX a. antrojoje pusėje šalia kelio Karčemos - Šiaulėnai, tarp kelio ir Beržės pusės. XIX a. pabaigoje dvaro savininku buvo Adolfas Reihaltas, liuteronas, pulkininkas, Rygos miesto policijos viršininkas.

Dvarą, turėjusį du palivarkus (iš viso 74 valakus žemės), anksčiau priklausiusį Kurtuvėnų dvaro savininkui, buvo nupirkę Daujotai. Su šiuo dvaru susijęs vienas iš 1863 m. sukilimo vadų – Adomas Bitė.

Tarpukariu dvarą valdė generolas Povilas Plechavičius. Karo metu dvare buvo vokiečių karo ligoninė.

XIXa. pabaigoje jį valdė ir jame gyveno Ortel Rozalija Ivanovna, našlė, katalikė, dvarininkė. Dabar dvaras prikeltas naujam gyvenimui.

Savininku nurodytas Jankevičius Kazimieras, Vikinto, dvarininkas. Kada buvo įkurtas dvaras, tikslių žinių nėra. Tačiau yra tiksliai žinoma, kad vykdant Valakų reformą, 1554 - 1555 m. yra įkuriama Rokonių vaitystė, kuriai priskirti šeši kaimai.

Virtualus turas „Paminklas praeičiai: Radviliškio krašto dvarai“ – tai moderni ir interaktyvi kultūros bei istorijos pažinimo priemonė, sukurta pasitelkus šiuolaikines technologijas. Ji skirta tiek Lietuvos, tiek užsienio vartotojams, norintiems susipažinti su Radviliškio krašte esančiais ar jau išnykusiais dvarais, jų istorija, architektūra ir kultūriniu paveldu.

Virtualus turas pritaikytas įvairiems įrenginiams – kompiuteriams, planšetėms ir mobiliesiems telefonams. Jo pagalba lankytojai galės virtualiai apsilankyti dvarų sodybose, iš arti apžiūrėti išlikusius pastatus ir jų fragmentus, susipažinti su interjero detalėmis, peržiūrėti vizualines ekspozicijas. Informacija apie kiekvieną objektą pateikiama tekstu ir įgarsinta pasakojimų forma lietuvių bei anglų kalbomis.

Šis turas ne tik skatina domėtis vietos istorija, bet ir stiprina kultūrinį tapatumą, sudarydamas galimybes aktualizuoti pamirštus ar mažai žinomus Radviliškio krašto kultūros paveldo objektus.

• Projektą vykdė Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
• Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
• Projekto rangovas – Mindaugas Dvaronaitis.

• Aukštelkų seniūnija;
• Baisogalos seniūnija;
• Grinkiškio seniūnija;
• Pakalniškių seniūnija;
• Radviliškio miesto seniūnija;
• Radviliškio seniūnija;
• Sidabravo seniūnija;
• Skėmių seniūnija;
• Šaukoto seniūnija;
• Šeduvos seniūnija;
• Šiaulėnų seniūnija;
• Tyrulių seniūnija;