Radviliškio krašto etnokultūros keliu | Virtualus turas

Radviliškis – miestas vidurio Lietuvos šiaurėje, įsikūręs pelkėtoje lygumoje, 20 km į pietryčius nuo Šiaulių. Tai – seniūnijos, parapijos ir viso rajono centras. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1567 m. Manoma, kad miesto pavadinimas kilo nuo bajorų Radvilų giminės, kuri valdė Radviliškį.

Eibariškių parkas – unikali erdvė laisvalaikiui, skirta tiek jaunimui, tiek ir ramybės ieškantiems senjorams. Net 30 ha siekiančioje erdvėje įkurti pasivaikščiojimo, dviračių takai, žaliasis labirintas, amfiteatras, pažintinis takas per pelkę, ant dirbtinės kalvos apžvalgos bokštas, skirtas stebėti paukščius, apžvelgti visą parko erdvę.

Parką puošia įvairios medžio drožėjų plenerų, vykusių 2002, 2010, 2011 m., skulptūros, „Karžygių alėja“ – tarptautinio medžio skulptorių ir kalvių plenero dalyvių dovana miestui, minint 600-ąsias Žalgirio mūšio metines. Centre puikuojasi medžio drožėjo Edmundo Gaubo sukurta skulptūra, įamžinusi Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį.

Tai – 25 filialus rajone turinti, renovuota, šiuolaikiška biblioteka. Sukaupti spaudinių fondai, įdiegtos naujos technologijos, atnaujintos patalpos atitinka laikmečio reikalavimus ir įgalina kokybiškai aptarnauti skaitytojus, lankytojus. Radviliškio viešojoje bibliotekoje yra nemokamas internetas, veikia žaisloteka, klubai, lėlių teatras, vyksta nemokami renginiai, koncertai, susitikimai, parodos.

Šeduvos kultūros ir amatų centre plėtojama meno mėgėjų kolektyvų veikla, rengiami jų ir atvykstančių atlikėjų koncertai, spektakliai, organizuojamos parodos, edukacinės programos, veikia amatų dirbtuvės. Garsūs čia vykstantys kaimo kapelų festivaliai, Žolinės šventės.

Daugyvenės upės slėnyje, senoje kaimavietėje, 18 ha plote, įkurtas Kleboniškių kaimo buities muziejus, į kurį iš apylinkių perkeliami XIX , XX a. pradžiai būdingi kaimų pastatai: gryčios, klėtys, pirtys, klojimai, daržinės. Iš viso kaime yra 28 pastatai, iš jų 18 priklauso muziejui.

Burbiškio dvaro istorijos skyrius yra senajame Baženskių šeimos dvare, kurį krašto kultūrai padovanojo A. Baženskis. Parke daug tvenkinių su salomis, jį puošia unikalios skulptoriaus K. Ulianskio sukurtos skulptūros. Dvare vyksta įvairūs renginiai, tarp kurių bene populiariausia Tulpių žydėjimo šventė.

Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras yra Pakiršinyje, seno dvaro pastate. Čia kuria amatininkai, organizuojamos edukacinės programos įvairaus amžiaus žmonėms, rengiamos parodos, puoselėjamos senųjų amatų tradicijos.

„Skėmių traktieriuje“ Jūs ir jūsų svečiai pateksite į praėjusį amžių. Šeimininkė Morta Jus susodins, istorijų paporins, midaus parūpins, senoviškais valgiais pavaišins. Gaspadinė Marcelė išmokys kepti meduolius pagal visas senovines tradicijas.

Muziejus yra įsikūręs 1929-1930 metais statytame pastate, kuris priklausė Šiaulėnuose gyvenusiam felčeriui K. Kuzminskui. Čia įkurti muziejų sumanyta prasidėjus Lietuvos atgimimui. Muziejuje saugomi įvairūs buities daiktai, reikmenys, prietaisai bei nuotraukos. Pastato centrinėje dalyje išlikusi autentiška virtuvė su duonkepe, krosnimi ir kaminu.

Piliakalnis įrengtas Daugyvenės upės kairiajame krante esančioje aukštumoje ir datuojamas I tūkst.–II tūkst. pradžia. Piliakalnio aikštelė keturkampė, pailga, 200 m2 dydžio. Piliakalnio šlaitai statūs, 9 m aukščio. 1996 m. Raginėnų piliakalnį tyrinėjo Lietuvos archeologų ekspedicija.

Vakariniame rajono pakraštyje, vadinamoje Šiaulės žemėje, tarp Šiaulėnų ir Šaukoto dunksančiuose kalneliuose, įrengtas 21 m aukščio apžvalgos bokštas. Nuo jo viršaus atsiveria įspūdingas apylinkių kraštovaizdžio grožis. Prie bokšto įrengtas pėsčiųjų takas, vedantis į legendomis apipintą Kudinų piliakalnį, kitaip vadinamą Šiaulės kalnu.

Kudinų piliakalnis dar vadinamas Šiaulės kalnu, Kalnų bei Šiaulėnų vardais. Piliakalnis yra įrengtas atskiroje kalvoje ir datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. 150 m. į šiaurės vakarus nuo piliakalnio stūkso Varpinės kalnas, toliau – Kartuvių kalnas.

Radviliškio kraštas nuo seno žinomas dailiųjų amatų meistrais, turtingas etninės kultūros tradicijas tęsiančių centrų, kultūros paveldo objektų, išsiskiria savo gamta ir mažąja medine architektūra.

Virtualus turas „Radviliškio krašto etnokultūros keliu“ tai – moderni, interaktyvi, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta, edukacinė kultūros pažinimo priemonė, skirta Lietuvos ir užsienio vartotojui susipažinti su Radviliškio krašto etnokultūrines tradicijas puoselėjančiomis įstaigomis, krašto tautodailininkais, kūrėjais, autentiškais jų rankų darbo meno kūriniais.

Turas pasiekiamas įvairiais įrenginiais, suteikiama galimybė virtualiai apsilankyti muziejuose ir kitose nepažintose vietovėse, iš arti apžiūrėti vidaus ir išorės ekspozicijas, paskaityti informaciją apie lankomą objektą, išgirsti diktoriaus įrašytus pasakojimus.

Projektą vykdė Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
Projekto rangovas – UAB Inverse ir Gidas360.

Projekto partneriai:

Radviliškio rajono savivaldybė;
Daugyvenės kultūros istorijos muziejus-draustinis;
Skėmių kaimo bendruomenė (Traktierius);
Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
Radviliškio krašto tautodailininkai;
Šiaulėnų seniūnija.

Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Šeduvos kultūros ir amatų centras
Kleboniškių kaimo buities ekspozicija
Skėmių traktierius
Šiaulėnų krašto muziejus
Raginėnų piliakalnis
Šiaulės apžvalgos bokštas
Radviliškio miestas
Radviliškio miesto kultūros ir poilsio parkas
Burbiškio dvaras
Radviliškio rajono savivaldybės etninės kultūros ir amatų centras
Kudinų piliakalnis

Paleisti autogidą

Autogidas tai automatinis panoraminių nuotraukų peržiūros rėžimas. Paspaudus paleidimo klavišą galėsite stebėti besisukačias panoramines nuotraukas ir klausytis garso įrašo.

Jeigu norite sustabdyti autogidą, paspauskite sustabdymo klavišą. Svarbu žinoti, kad sustabdžius autogidas iš naujo paleidžiamas nuo pradžios.

Stabdyti autogidą

Autogidas tai automatinis panoraminių nuotraukų peržiūros rėžimas. Paspaudus paleidimo klavišą galėsite stebėti besisukačias panoramines nuotraukas ir klausytis garso įrašo.

Jeigu norite sustabdyti autogidą, paspauskite sustabdymo klavišą. Svarbu žinoti, kad sustabdžius autogidas iš naujo paleidžiamas nuo pradžios.

Atnaujintoje centrinėje miesto aikštėje, naujai įrengtas grojantis, šviečiantis ir pagal melodiją šokantis fontanas, kuris Radviliškio miesto gyventojus ir svečius džiugins kiekvieną pavasarį ir vasaros sezono metu. Fontane suprogramuota 11 dainų: tarp jų - visiems pažįstamos melodijos, lietuvių, užsienio atlikėjų dainos. Kasmet dainų sąrašas ilgės, jis bus pildomas populiariomis melodijomis. Fontano šokiu pagal populiarias melodijas galima gėrėtis kasdien nuo 10 iki 22 valandos.

Edukacija skirta įvairių istorinių laikotarpių žaidimams pažinti: kvirkatui, kojūkų varžytuvėms, „žvejybos“, mažųjų pavežiojimui ratukuose, senovinių kėglių, žaidimų su kamuoliu, kurį pagal archeologų rastus XV amžiaus radinius pasiuvo Kleboniškių muziejininkės. Senovinius žaidimus pagal muziejininkių pateiktus analogus ir parengtus aprašymus pagamino tautodailininkas Eugenijus Arbušauskas. Muziejaus pievelėje galima išbandyti ne tik vikrumą ir miklumą, žaidžiant grupinius, sportinius, imtynių ir gaudynių žaidimus, bet ir šokant senovinius nuotaikingus ratelius, dalyviai patirs žaismingo bendravimo įspūdžių.

Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio garbei miesto ir rajono šventės metu Radviliškyje iškilmingai atidengta skulptūrinė kompozicija „Lietuvos tūkstantmetis“ (2009). Vienoje kompozicijos pusėje pavaizduoti pagonybę menantys elementai, kitoje – mūsų kelias krikščionybės laikotarpiu. Šios kompozicijos autorius – istorine tematika kuriantis medžio skulptorius Edmundas Gaubas. Drožėjo sukurtos skulptūrinės kompozicijos „Žalgiris. Lietuviai sugrįžo“ ir „1919. Radviliškio kautynės“ įtrauktos į Lietuvos rekordus. Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo kompoziciją papildė Stanislovo Špuko sukurtos saulutės. Jo ryškiausias įvertinimas – aukščiausias šalies apdovanojimas tautodailėje – „Aukso vainikas“ už kryždirbystę.

„Molio Monai“ – neabejingų molio dirbiniams kūrėjų būrelio darbų paroda. Būreliui vadovauja žinomi pedagogai ir kūrybos meistrai, Jadvyga ir Donatas Kurmanskiai. Nuo 1995 m. Jadvyga yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Pastoviai dalyvauja rajono, regioninėse tautodailininkų parodose. Išbandžiusi save tapyboje, grafikoje, stiklo dekoravime, išliko ištikima keramikai.

Paminklas pastatytas 1911 metais parko centrinėje dalyje, šalia dvaro rūmų centrinio įėjimo. Tai pirmasis LDK Vytauto paminklas Lietuvoje. Skulptūra realistiška, atkartoja tuo metu Vilniaus katedroje buvusį LDK Vytauto portretą. Paminklo postamentas neobarokinis. Didysis kunigaikštis pavaizduotas visu ūgiu su šarvais ant krūtinės ir kalaviju prie šono. Paminklas beveik nepažeistas išsilaikė nuo 1911 metų iki šių dienų. 1968 metais Kultūros ministerijos lėšomis jis buvo iš dalies restauruotas. 1990 metais rajono paminklotvarkininkų pastangomis restauruotas postamentas, o 1995 metais – skulptūra.

„Dvaro elegancija“ tai 1850 ̶ 1914 metų rūbų, aksesuarų ir meno kūrinių paroda iš istoriko, kolekcininko, mados žinovo Aleksandro Vasiljevo fondo kolekcijos. Parodoje eksponuojama 30 istorinių kostiumų, 100 aksesuarų ir 25 tapybos darbai. Parodos eksponatai ne tik atspindi to meto kultūrą, bet ir puikiai iliustruoja mados industrijos gimimą, moterų išsilaisvinimą iš korsetų ir socialinių rėmų. Ši paroda – pirmasis renginys iš renginių ciklo, organizuojamo vykdant projektą „Burbiškio vasaros susitikimai“.

2008 metais UAB „Projektavimo ir restauravimo instituto“ užsakymu buvo atlikti archeologiniai tyrinėjimai Burbiškio dvaro sodybos 23 taškuose. Papildomai ištirtas senosios dvarvietės vietos 20 kv. m plotas. Tyrimus atliko IĮ „Senų senovė“ vadovas archeologas Bronius Dakanis. Daugiausia radinių pavyko surinkti dvaro sodybos senųjų centrinių rūmų vietoje – nežymioje kalvelėje į pietus nuo Adomo Mickevičiaus paminklo. Šioje parodoje rodomi skirtingo laikotarpio dvare naudotos keramikos, stiklo dirbinių ir koklių fragmentai iš senosios dvarvietės.

Radviliškio miesto centre 1999 m., minint pergalės prieš bermontininkus 80-metį, atidengtas kraštiečio skulptoriaus Petro Mazūro sukurtas paminklas, dažnai vadinamas pergalės deivės Nikės skulptūra. Ji simbolizuoja tautos laisvės ir pergalės idėją, o kardas jos rankose – padėką ir pagarbą tiems žmonėms, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę.

Juosta lydėjo žmogų visą gyvenimą, jų reikėdavo ir per krikštynas, ir per laidotuves. Senovėje lietuvių liaudyje juosta vyrai surišdavo marškinius, moterys persijuosdavo išeiginius rūbus, paprastesnėmis juostelėmis prisirišdavo prijuostes. Pagal audimo būdą juostas galima suskirstyti į kelias grupes: tai vytinės, pintinės, beraštės, austinės ir rinktinės juostos. Seniausios yra vytinės juostos. Radviliškio krašto tekstilininkės, juostų pynėjos: Arbušauskienė Birutė, Norvaišienė Aurelija, Hokušienė Inga, Aldona Janelionienė, Regina Martyšienė, Olė plungienė.

Nuo 2004 m. kas pusmetį, Radviliškio viešoji biblioteka leidžia kultūros ir istorijos žurnalą „Radviliškio kraštas“. Naujajame (2020 m. Nr. 1 (32). žurnale rasite L. Sendrauskienės publikacija apie žinomus radviliškiečius kūrėjus J. ir D. Kurmanskius, jų veiklą tautodailėje ir ugdant jaunuosius menininkus. Ši publikacija, taip pat A. Norvaišienės „Mūsų gražiadarbiai“, supažindinanti su Tautodailės sąjungos Radviliškio skyriaus ir jo narių darbais, skiriamos Tautodailės metams, kuriais paskelbti 2020-ieji.

1597 m. minima Radviliškio katalikų bažnyčia ir parapinė mokykla. Per Antrąjį pasaulinį karą bažnyčia sudegė. 1945 m. bažnyčia įrengta mūriniame vokiečių belaisvių statytame pastate. 1991 m. rekonstruota. 2014 m. liepos 18 d. į rekonstruotą bažnyčios bokštą įkelti trys iš vario, alavo ir bronzos lydinio išlieti varpai. Kaip įprasta, kiekvienam iš jų suteiktas vardas, iškaltas varpo šone. Visi trys varpai buvo gaminami Lenkijoje, senas varpų liejimo tradicijas turinčioje brolių Kruševskių liejykloje.

Viena iš nedaugelio varpinių, kurios iškyla aukščiau už bažnyčios stogą. Apatinis varpinės bokštas yra mūrinis, žemesnis už kitus, su durimis, langais ir piliastrais. Viršutinieji tarpsniai turi po langą su trikampėmis arkomis kiekvienoje sienelėje. Varpinės penktasis aukštas yra be sienų, papuoštas kiaurapjūviais pjaustiniais. Šalia varpinės sukurta kompozicija, skirta įamžinti Lietuvos kankinių, tremtinių, politinių kalinių, žuvusių Sibiro platybėse, atminimą. Ši kompozicija atidengta 1989 m. Jos autoriai – V. Vaicekauskas, A. Dovydaitis ir E. Gaubas.

Patys seniausi sodai buvo rišami šiaudinėmis adatomis, pagamintomis iš plono rugio šiaudo. Šiaudiniais sodais buvo puošiami namai, sodas buvo kabinamas virš kūdikėlio lopšio, jaunųjų stalo; juo šventinį stalą puošdavo per Kalėdas ir Velykas. Tikėta, kad sunerta kilpa reiškia sutarimą, susitarimą, todėl šiaudinis sodas virš jaunųjų stalo reiškė būsimos šeimos darną. Buvo tikima, jog besisukantis sodas apvalo namus, pripildo geros energijos, harmonijos.

Medžio skulptūra, skirta Šiaulėnų krašto išnykusių kaimų vardams įamžinti, atidengta 2019 m. lapkričio 7 d. Jos autorius Eugenijus Arbušauskas. Ąžuolo drožiniui pasirinktas senosios kaimiškosios sodybos motyvas su jai buvusiais būdingais darželio, trobesių puošybos, angelo ir kitais akcentais. Skulptūros centre – išnykusių seniūnijos kaimų vardai, viršuje – metalinė saulutė (jos autorius – žinomas radviliškietis kalvis Stanislovas Špukas).

Skulptūra „Klumpių drožėjas“ sukurta 2014 m. Pakiršinyje vykusiame respublikiniame medžio drožėjų plenere „Devyni amatai, dešimtas badas“, jos autorius tautodailininkas, savo kūriniais garsus ne tik Lietuvoje bet ir Švedijoje – Jonas Dzvėga. Kiekviena menininko kuriama skulptūra turi savo istoriją, prisiminimus. Kūriniui tikroviškumo suteikia autoriaus ir „Klumpių drožėjo“ panašumai, atvaizduojamos drožėjo amato subtilybės. Šia skulptūra siekiama priminti apie užmirštą klumpių drožimo amatą Lietuvoje.

Eduardo Tito sukurta skulptūra „Maumas“ – pirmoji skulptūra iš 2012 m. Pakiršinyje vykusio respublikinio medžio drožėjų ir kalvių plenero „Vidury dvaro žarna karo“. Maumas – pasakų herojus, atvaizduotas su varle ant galvos ir kibiru pašonėje, atitinkantis plenero, vandens pasaulio herojų tematiką. Radviliškyje vykusiuose pleneruose E. Titas yra sukūręs Rūpintojėlio bei Kęstučio skulptūras, „Poezijos suolelį“.

Šios skulptūros autorius – Radviliškio krašto tautodailininkas, medžio drožėjas Eugenijus Arbušauskas. Skulptūra „Puodžius“ sukurta 2014 m. Pakiršinio dvare vykusiame respublikiniame medžio drožėjų plenere „Devyni amatai, dešimtas badas“. Skulptūroje vaizduojamas puodžius, besidžiaugiantis padarytu moliniu indu, stovintis ant dar didesnio, apversto molinio indo, dekoruoto tautiniais elementais.

Kraštietės Laimos Verbliugevičiūtės-Sendrauskienės lino nėrinių paroda. Eksponuojamos staltiesės, servetėlės, palaidinės ir kita. Stebina raštų, motyvų įvairovė, autorės meistriškumas, kruopštumas, darbuose įnerta šiluma ir akivaizdi meilė linui. Visa tai kuria nostalgišką jaukumą, tarsi būtum užsukęs į senąją lino laikų lietuvišką trobą, dirstelėjęs į turtingą kraičių skrynią. Malonius įspūdžius sustiprina lankytojams galbūt kiek netikėta dermė, davusi ir tokį parodos pavadinimą: čia pat išradingai pateikiama tekstų – autorės sukurtų eilėraščių.

Radviliškio turizmo informacijos centras įsikūręs pačiame Radviliškio miesto centre. Lankytojams teikiama turizmo informacija, konsultacijos, nemokama dalomoji medžiaga apie Radviliškio kraštą ir jo lankytinas vietas, turistiniai žemėlapiai, lankstinukai. Teikiamos spausdinimo, kopijavimo paslaugos. Prekiaujama atvirukais, knygomis, suvenyrais su Radviliškio, Lietuvos simbolika. Vykdomos edukacinės programos: „Pažinkime Radviliškio kraštą“ , „Virtualus turas per Radviliškio geležinkelio istoriją“.

Šią skulptūrą kūrė pati didžiausia jungtinė medžio skulptorių ir kalvių komanda: Eugenijus Arbušauskas, Raimondas Matulaitis, Edmundas Gaubas, Giedrius Malinauskas ir Stanislovas Špukas. Žalgyrio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Vokiečių (Kryžiuočių) ordino. Šis istorinis įvykis, pavaizduotas skulptūroje, nulėmė ne tik viduramžių Lietuvos likimą, bet turėjo įtakos visai Vidurio Europos ateičiai. Ši skulptūra – labai svarbus lietuvių vienybės ir susitelkimo simbolis.