Bažnyčia pastatyta 1877 m. dvaro dovanotoje žemėje. Ši bažnyčia yra Lietuvos respublikos kultūros paveldo registre.

Bažnyčia pastatyta 1877 m. dvaro dovanotoje žemėje. Ši bažnyčia yra Lietuvos respublikos kultūros paveldo registre.

Bažnyčia neoromaninio stiliaus, mūrinė, tinkuota, vienabokštė. Vidus trijų navų. Iki 1905 m. bažnyčioje vikaru buvo Antanas Tulaba, marijavitų tikėjimo Lietuvoje skleidėjas.

Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius pastatus. 1931 – 1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas.

Apie 1930 m. Raudonės dvaro savininkas būsimai bažnyčiai ir klebonijai dovanojo 0,5 ha žemės ir du mūrinius pastatus. 1931 – 1932 m. kunigo Antano Syraus iniciatyva namas pritaikytas bažnyčiai, pristatytas bokštas.

Bažnyčioje yra dvi skulptūros įtrauktos į kultūros vertybių registrą.

Ši bažnyčia pastatyta 1868 m. kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams. Tai trečioji bažnyčia Plokščiuose. Pirmąją Romos katalikų bažnyčią 1670 m. pastatė tuometinis Plokščių savininkas Jeronimas Kiršenšteinas.

Ši bažnyčia pastatyta 1868 m. kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams. Tai trečioji bažnyčia Plokščiuose. Pirmąją Romos katalikų bažnyčią 1670 m. pastatė tuometinis Plokščių savininkas Jeronimas Kiršenšteinas.

Bažnyčia lotyniško kryžiaus plano, vienabokštė. Joje ir šiandien tebeskamba didysis žalvarinis varpas, pagamintas 1573 m.

Svetošino dvaro savininkas Miežinskis, kunigo Jono Akelevičiaus prašymu, 1860 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1872 m. buvo duotas nurodymas Paežerėlių bažnyčią uždaryti. Tik 1907 m. bažnyčiai paskirtas kunigas. 1918 m. įkurta parapija.

Svetošino dvaro savininkas Miežinskis, kunigo Jono Akelevičiaus prašymu, 1860 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1872 m. buvo duotas nurodymas Paežerėlių bažnyčią uždaryti. Tik 1907 m. bažnyčiai paskirtas kunigas. 1918 m. įkurta parapija.

Bažnyčia istoristinė, turi neoklasicizmo bruožų, stačiakampio plano, dvibokštė su žemesne ir siauresne pusapvalia apside. Bažnyčioje yra liaudies tapybos kūrinių.

Pirmoji bažnyčia Ilguvoje pastatyta 1765 m. Upytės seniūno Pranciškaus Grincevičiaus. Ji buvo Veliuonos filija. 1813 m. į bažnyčią trenkus žaibui, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia, varpinė ir klebonija yra valstybės saugomi objektai.

Pirmoji bažnyčia Ilguvoje pastatyta 1765 m. Upytės seniūno Pranciškaus Grincevičiaus. Ji buvo Veliuonos filija. 1813 m. į bažnyčią trenkus žaibui, ji sudegė. Julijonas Grincevičius 1814 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Bažnyčia, varpinė ir klebonija yra valstybės saugomi objektai.

Statinys liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su 2 šoniniais priestatais, apside ir 3 bokšteliais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriuje stovi medinė 3 aukštų varpinė, yra kapinės.

1866 – 1868 m. pastatyta dabartinė bažnyčia jau ketvirtoji Gelgaudiškyje. Pirmąją medinę bažnyčią apie 1578 m. pastatė Povilas Sapiega. Šiai sunykus 1691 m. Kazimieras Ozemblovskis pastatė kitą medinę bažnyčią. Tais metais čia įsteigta savarankiška parapija.

1866 – 1868 m. pastatyta dabartinė bažnyčia jau ketvirtoji Gelgaudiškyje. Pirmąją medinę bažnyčią apie 1578 m. pastatė Povilas Sapiega. Šiai sunykus 1691 m. Kazimieras Ozemblovskis pastatė kitą medinę bažnyčią. Tais metais čia įsteigta savarankiška parapija.

Bažnyčia neogotinė, vienabokštė su trimis bokšteliais. Dar ir šiandien joje tebeskamba žalvarinis varpas išlietas 1695 metais Simono Sorio.

Pirmąją bažnyčią Seredžiuje pastatė Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega 1634 m. Ji stovėjo Nemuno apatinėje terasoje. 1829 m. potvynio ledai visiškai sugriovė bažnyčią. Tad kita bažnyčia tais pačiais metais buvo pastatyta viršutinėje Nemuno terasoje. 1913 m. baigta statyti dabartinė bažnyčia. Bebaigiant statyti naująją, senoji sudegė.

Pirmąją bažnyčią Seredžiuje pastatė Naugarduko vaivada Mikalojus Sapiega 1634 m. Ji stovėjo Nemuno apatinėje terasoje. 1829 m. potvynio ledai visiškai sugriovė bažnyčią. Tad kita bažnyčia tais pačiais metais buvo pastatyta viršutinėje Nemuno terasoje. 1913 m. baigta statyti dabartinė bažnyčia. Bebaigiant statyti naująją, senoji sudegė.

Bažnyčia neorenesansinė, halinė. Jos vidų puošė vietiniai ir kviestiniai meistrai. Centrinį – Didįjį altorių – kūrė nežinomas meistras iš Šiaulių, šv. Jono Krikštytojo paveikslą tapė dailininkas J. Čechovičius iš Krokuvos.

Pirmąją bažnyčią Veliuonoje fundavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas 1421 m. Dabartinės bažnyčios fundatorius – LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1644 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią.

Kai kurie bažnyčioje išlikę senosios dailės kūriniai, liturginiai drabužiai, rūpestingai saugomi bažnyčios bokštelyje įrengtame muziejuje.

Pirmąją bažnyčią Veliuonoje fundavo Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas 1421 m. Dabartinės bažnyčios fundatorius – LDK kancleris Albrechtas Stanislovas Radvila 1644 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią.

Kai kurie bažnyčioje išlikę senosios dailės kūriniai, liturginiai drabužiai, rūpestingai saugomi bažnyčios bokštelyje įrengtame muziejuje.

Ši architektūros vertybė – turi renesanso ir gotikos stiliaus bruožų. Unikalūs Veliuonos bažnyčios vargonai, pastatyti žymiausio XIX a. vargonų meistro J. Radavičiaus. Bažnyčioje yra 7 altoriai iš kurių išsiskiria centrinis barokinis altorius, interjerą puošia žymių dailininkų tapyti paveikslai.

Palemono kalnu Seredžiaus piliakalnį imta vadinti XIX a. pradžioje. Anot legendos, čia palaidotas Lietuvos valdovas Palemonas. Piliakalnyje 1293-1363 m. stovėjo Pieštvės pilis, kurią kryžiuočiai puolė ne kartą, tačiau užimti nepajėgė. 1363 m. balandį Pieštvės pilis buvo užimta ir sudeginta po derybų pasitraukus įgulai.

Piliavietę sudaro dvi kalvelės. Čia stovėjusi Kryžiuočių ordino 1406 m. pastatyta Dubysenburgo pilis. Ji buvo kryžiuočių administruojamos Žemaitijos vaito M. Kiuchmeisterio rezidencija. Tačiau įsiliepsnojus žemaičių sukilimui ir Vytautui užėmus Frideburgo pilį 1409 m. kryžiuočiai patys sudegino Dubysenburgą. XVIII a. čia buvo Sapiegų Mežiriečės dvaras.

Gynybinis įtvirtinimas įrengtas Nemuno aukštumos kyšulyje, įsiterpusiame tarp dviejų daubų. Šlaitai į daubą statūs. Aikštelė netaisyklingo keturkampio formos, pakraščiuose apjuosta žemu pylimu. Rastas kultūrinis sluoksnis su degėsiais, šlaku, žiesta keramika. Gynybiniai įtvirtinimai datuojami XVII a.

Ant piliakalnio vadinamo Gedimino kapu stovėjo medinė Junigedos pilis, statyta 1291 m. Nuo 1315 m. vadinama Veliuonos pilimi. Ant greta esančio piliakalnio vadinamo Pilies arba Ramybės kalnu stovėjo 1411 m. Vytauto statyta, mūrinė Veliuonos pilis.

Ant piliakalnio vadinamo Gedimino kapu stovėjo medinė Junigedos pilis, statyta 1291 m. Nuo 1315 m. vadinama Veliuonos pilimi. Ant greta esančio piliakalnio vadinamo Pilies arba Ramybės kalnu stovėjo 1411 m. Vytauto statyta, mūrinė Veliuonos pilis.

Ant piliakalnio vadinamo Gedimino kapu stovėjo medinė Junigedos pilis, statyta 1291 m. Nuo 1315 m. vadinama Veliuonos pilimi. Ant greta esančio piliakalnio vadinamo Pilies arba Ramybės kalnu stovėjo 1411 m. Vytauto statyta, mūrinė Veliuonos pilis.

Čia buvo Bavarijos hercogo Henriko 1337 m. pastatytos Bajerburgo pilies vieta. Bajerburgas turėjo būti nukariautos vokiškos Lietuvos sostine, archivyskupo rezidencija. 1965 m. piliavietę kasinėjo Lietuvos istorijos institutas. Tyrinėjimų metu surasta labai gausi archeologinė medžiaga-apie 2000 vienetų radinių.

Čia buvo Bavarijos hercogo Henriko 1337 m. pastatytos Bajerburgo pilies vieta. Bajerburgas turėjo būti nukariautos vokiškos Lietuvos sostine, archivyskupo rezidencija. 1965 m. piliavietę kasinėjo Lietuvos istorijos institutas. Tyrinėjimų metu surasta labai gausi archeologinė medžiaga-apie 2000 vienetų radinių.

Piliakalnis įrengtas Nemuno bei Kartupio suformuotame aukštumos kyšulyje. Manoma, kad čia stovėjusi Bisenės pilis, kurią 1283 m. sudegino Kryžiuočių ordinas. Atstatytą pilį kryžiuočiai sudegino 1316 m., užpuolę besikeičiančią Bisenės sargybą. Po to ši nebuvo atstatyta.

Piliakalnis įrengtas Nemuno bei Kartupio suformuotame aukštumos kyšulyje. Manoma, kad čia stovėjusi Bisenės pilis, kurią 1283 m. sudegino Kryžiuočių ordinas. Atstatytą pilį kryžiuočiai sudegino 1316 m., užpuolę besikeičiančią Bisenės sargybą. Po to ši nebuvo atstatyta.

Piliakalnis yra aukštumos kyšulyje, suformuotas Nemuno slėnio, Pelutupio ir Remtaus upelių. Šlaitai statūs. Aikštelės pietiniame gale supiltas 1 m aukščio pylimas. Į pietus nuo piliakalnio yra arimų apardyta papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, susidariusiame tarp Nemuno slėnio ir Paausės upelio. Šlaitai statūs. Aikštelės rytiniame gale supiltas pylimas. Į rytus nuo piliakalnio yra arimų apardyta papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, susidariusiame tarp Nemuno slėnio ir Paausės upelio. Šlaitai statūs. Aikštelės rytiniame gale supiltas pylimas. Į rytus nuo piliakalnio yra arimų apardyta papėdės gyvenvietė. Piliakalnis datuojamas II tūkstantmečio pradžia.

Ši rezidentinė pilis pastatyta XVI a. pab. Krišpino Kiršenšteino. Tai renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiančių savininkų buvo nuolat perstatomas. Dabartinę išvaizdą pilis įgijo XIX a. viduryje, valdant Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Pilį supa senas, perpintas legendomis parkas.

Ši rezidentinė pilis pastatyta XVI a. pab. Krišpino Kiršenšteino. Tai renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiančių savininkų buvo nuolat perstatomas. Dabartinę išvaizdą pilis įgijo XIX a. viduryje, valdant Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Pilį supa senas, perpintas legendomis parkas.

Ši rezidentinė pilis pastatyta XVI a. pab. Krišpino Kiršenšteino. Tai renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiančių savininkų buvo nuolat perstatomas. Dabartinę išvaizdą pilis įgijo XIX a. viduryje, valdant Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Pilį supa senas, perpintas legendomis parkas.

Ši rezidentinė pilis pastatyta XVI a. pab. Krišpino Kiršenšteino. Tai renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiančių savininkų buvo nuolat perstatomas. Dabartinę išvaizdą pilis įgijo XIX a. viduryje, valdant Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Pilį supa senas, perpintas legendomis parkas.

Ši rezidentinė pilis pastatyta XVI a. pab. Krišpino Kiršenšteino. Tai renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiančių savininkų buvo nuolat perstatomas. Dabartinę išvaizdą pilis įgijo XIX a. viduryje, valdant Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Pilį supa senas, perpintas legendomis parkas.

Ši rezidentinė pilis pastatyta XVI a. pab. Krišpino Kiršenšteino. Tai renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiančių savininkų buvo nuolat perstatomas. Dabartinę išvaizdą pilis įgijo XIX a. viduryje, valdant Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Pilį supa senas, perpintas legendomis parkas.

Ši rezidentinė pilis pastatyta XVI a. pab. Krišpino Kiršenšteino. Tai renesanso epochos pastatas, kuris besikeičiančių savininkų buvo nuolat perstatomas. Dabartinę išvaizdą pilis įgijo XIX a. viduryje, valdant Sofijai von Pirch (Kaisarovai). Pilį supa senas, perpintas legendomis parkas.

Visus šiuos vardus turi ta pati pilis, statyta 1604 - 1610 m. vengrų kilmės didiko Jonušo Eperješo. Tai renesanso epochos pastatas. Ši pilis ne kovai su kryžiuočiais skirta tvirtovė, o tipiškas XVII a. didiko dvaras. Dabar pilies kompleksas priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilį puošia senas peizažinio tipo parkas.

Visus šiuos vardus turi ta pati pilis, statyta 1604 - 1610 m. vengrų kilmės didiko Jonušo Eperješo. Tai renesanso epochos pastatas. Ši pilis ne kovai su kryžiuočiais skirta tvirtovė, o tipiškas XVII a. didiko dvaras. Dabar pilies kompleksas priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilį puošia senas peizažinio tipo parkas.

Visus šiuos vardus turi ta pati pilis, statyta 1604 - 1610 m. vengrų kilmės didiko Jonušo Eperješo. Tai renesanso epochos pastatas. Ši pilis ne kovai su kryžiuočiais skirta tvirtovė, o tipiškas XVII a. didiko dvaras. Dabar pilies kompleksas priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilį puošia senas peizažinio tipo parkas.

Visus šiuos vardus turi ta pati pilis, statyta 1604 - 1610 m. vengrų kilmės didiko Jonušo Eperješo. Tai renesanso epochos pastatas. Ši pilis ne kovai su kryžiuočiais skirta tvirtovė, o tipiškas XVII a. didiko dvaras. Dabar pilies kompleksas priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilį puošia senas peizažinio tipo parkas.

Visus šiuos vardus turi ta pati pilis, statyta 1604 - 1610 m. vengrų kilmės didiko Jonušo Eperješo. Tai renesanso epochos pastatas. Ši pilis ne kovai su kryžiuočiais skirta tvirtovė, o tipiškas XVII a. didiko dvaras. Dabar pilies kompleksas priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilį puošia senas peizažinio tipo parkas.

Visus šiuos vardus turi ta pati pilis, statyta 1604 - 1610 m. vengrų kilmės didiko Jonušo Eperješo. Tai renesanso epochos pastatas. Ši pilis ne kovai su kryžiuočiais skirta tvirtovė, o tipiškas XVII a. didiko dvaras. Dabar pilies kompleksas priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pilį puošia senas peizažinio tipo parkas.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

Gelgaudiškio dvaras turi ilgą istoriją. Nuo XVI a. prad. keitėsi valdos savininkai ir ribos. XIX a. dvare šeimininkavo Koideliai ir Komarai. Dabartiniai dvaro rūmai statyti 1842 - 1846 m. valdant Gustavui Koideliui. Žinomas rūmų interjeras sukurtas valdant Medardui Komarui. Išlikę 10 dvaro laikotarpio pastatų. Rūmus supa senas, vienas didžiausių Lietuvos parkų.

XIX a. pab. Onai Grincevičiūtei ištekėjus už garsaus lenkų kompozitoriaus Emilio Mlynarskio, Ilguvos dvaras tapo mėgstama muzikų, rašytojų susibūrimo vieta. Dvare prabėgo žymios XX a. lietuvių dainininkės Beatričės Grincevičiūtės vaikystė.

Šis dvaras tiesioginis gynybinio pilių komplekso paveldėtojas. XIX a. prad. dvarą įsigijo Zaleckių giminė. Mykolas Zaleckis buvo vienas svarbiausių Veliuonos dvaro ir parko kūrėjų. XIX a. pirmoje pusėje pastatyti iki šiol išlikę mediniai klasicistiniai dvaro rūmai su mezoninu.

Čia įamžintos 1941 - 1952 m. Sovietinio genocido aukos. Ant vieno iš išlikusių rūsių surašytos represijas patyrusių gyventojų pavardės (382). Rūsius jungia kelias, nužymėtas akmenimis su užrašais tų vietovių, kuriose gyveno ištremti Plokščių valsčiaus žmonės. Greta tebestovi paminklas 1918 - 1920 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams.

Čia įamžintos 1941 - 1952 m. Sovietinio genocido aukos. Ant vieno iš išlikusių rūsių surašytos represijas patyrusių gyventojų pavardės (382). Rūsius jungia kelias, nužymėtas akmenimis su užrašais tų vietovių, kuriose gyveno ištremti Plokščių valsčiaus žmonės. Greta tebestovi paminklas 1918 - 1920 m. Nepriklausomybės kovų savanoriams.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas Veliuonoje atidengtas 1930 m. birželio 29 d., minint Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto mirties 500-ąsias metines. Paminklo autorius Apolinaras Šimkūnas. Vytauto Didžiojo paminklo sukūrimu rūpinosi Veliuonos pagražinimo draugija.

1889 m. taikos teismo teisėju Plokščiuose dirbo mokytojas, kalbininkas lietuvybės puoselėtojas P. Kriaučiūnas. Jis rūpinosi uždrausta lietuvių spauda. Greitai jo namai tapo traukos centru visiems garsiausiems Europos kalbininkams tyrinėjantiems lietuvių kalbą (Volteris, J.J. Mikkola), užrašinėjo tautosaką (M. Talvio), dažnas svečias buvo V. Kudirka.

XIX a. II pusėje abiejuose Nemuno krantuose buvo pastatyti tranzitiniai grūdų sandėliai supirktiems javams laikyti. Toks Kriūkuose esantis statinys, vietinių gyventojų vadinamas “špykėre”. Jis priklausė pirkliams. Jame dar ir dabar sandėliuojami grūdai.

XIX a. II pusėje abiejuose Nemuno krantuose buvo pastatyti tranzitiniai grūdų sandėliai supirktiems javams laikyti. Šis pastatas Veliuonoje – vadinamas magazinu. Manoma jį 1881 m. pastatė dvarininkas Zaleskis. Jame buvo ne tik grūdų sandėlis, bet ir smuklė.

Šioje sodyboje užaugo rašytojas, realizmo atstovas Petras Cvirka (1909 – 1947 m.). Sodybą pastatė rašytojo tėvas Kazimieras Cvirka. Gyvenamajame name įrengta memorialinė, klėtyje - etnografinė ekspozicijos.

Šioje sodyboje užaugo rašytojas, realizmo atstovas Petras Cvirka (1909 – 1947 m.). Sodybą pastatė rašytojo tėvas Kazimieras Cvirka. Gyvenamajame name įrengta memorialinė, klėtyje - etnografinė ekspozicijos.

Šioje sodyboje užaugo rašytojas, realizmo atstovas Petras Cvirka (1909 – 1947 m.). Sodybą pastatė rašytojo tėvas Kazimieras Cvirka. Gyvenamajame name įrengta memorialinė, klėtyje - etnografinė ekspozicijos.

Šioje sodyboje užaugo rašytojas, realizmo atstovas Petras Cvirka (1909 – 1947 m.). Sodybą pastatė rašytojo tėvas Kazimieras Cvirka. Gyvenamajame name įrengta memorialinė, klėtyje - etnografinė ekspozicijos.

Šioje sodyboje užaugo rašytojas, realizmo atstovas Petras Cvirka (1909 – 1947 m.). Sodybą pastatė rašytojo tėvas Kazimieras Cvirka. Gyvenamajame name įrengta memorialinė, klėtyje - etnografinė ekspozicijos.

Ši karčema (smuklė) minima jau XVIII a. II p. ir priklausė Panemunės piliai. Iki pat XX a. I pusės ji buvo nuomojama žydams, vėliau pirmykštės savo paskirties neteko. 2000 m., čia įsikūrė Panemunių regioninio parko direkcija su lankytojų centru ir šio krašto gamtą, kultūrą ir panemunės gyventojų verslus pristatančia ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.

Ši karčema (smuklė) minima jau XVIII a. II p. ir priklausė Panemunės piliai. Iki pat XX a. I pusės ji buvo nuomojama žydams, vėliau pirmykštės savo paskirties neteko. 2000 m., čia įsikūrė Panemunių regioninio parko direkcija su lankytojų centru ir šio krašto gamtą, kultūrą ir panemunės gyventojų verslus pristatančia ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.

Ši karčema (smuklė) minima jau XVIII a. II p. ir priklausė Panemunės piliai. Iki pat XX a. I pusės ji buvo nuomojama žydams, vėliau pirmykštės savo paskirties neteko. 2000 m., čia įsikūrė Panemunių regioninio parko direkcija su lankytojų centru ir šio krašto gamtą, kultūrą ir panemunės gyventojų verslus pristatančia ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.

Ši karčema (smuklė) minima jau XVIII a. II p. ir priklausė Panemunės piliai. Iki pat XX a. I pusės ji buvo nuomojama žydams, vėliau pirmykštės savo paskirties neteko. 2000 m., čia įsikūrė Panemunių regioninio parko direkcija su lankytojų centru ir šio krašto gamtą, kultūrą ir panemunės gyventojų verslus pristatančia ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.

Ši karčema (smuklė) minima jau XVIII a. II p. ir priklausė Panemunės piliai. Iki pat XX a. I pusės ji buvo nuomojama žydams, vėliau pirmykštės savo paskirties neteko. 2000 m., čia įsikūrė Panemunių regioninio parko direkcija su lankytojų centru ir šio krašto gamtą, kultūrą ir panemunės gyventojų verslus pristatančia ekspozicija „Nemunas ir gyvenimas prie jo“.

Plokščių miestelyje yra unikali vieta. Abipus upelio išsidėsčiusios sodybos. Upė – vienintelis kelias į šios gatvės gyventojų namus. Jau XIX a. pabaigoje upelis čia gyvenantiems žmonėms atstojo gatvę.

Tai - lurdas, esantis Didžiupio upelio slėnyje. Pirmasis altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX a. Tarpukaryje Plokščių ūkininko Prano Rimkaus rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta. Tikima čia esančio šaltinėlio vandens gydomąja galia.

Panemunių regioniniame parke galite pamatyti didingas pilis, dvarus, išskirtinius piliakalnius, archeologinius kompleksus, religinę bei tradicinę medinę architektūrą.

Virtualus turas skirtas Panemunių regioninio parko kultūros paveldo vertybėms pristatyti - tai realistiškas pasirinktų objektų modelis. Šiame ture pristatomi svarbiausi Panemunių regioninio parko kultūros paveldo objektai. Turo lankytojas jaučiasi tarsi keliautų skirtingais metų laikais ir natūraliai lankytų objektą - gali stebėti aplinką visomis kryptimis nuo žemės ir iš oro, įeiti į pastato vidų, paskaityti apie lankomą objektą, audiogide išgirsti diktoriaus įrašytą pasakojimą, su virtualios realybės akiniais vaizdą matyti 3D formatu. Virtualus turas sudarytas iš aukštos rezoliucijos itin kokybiškų nuotraukų, pateikiamas lietuvių ir anglų kalbomis.

• Projektą vykdė Panemunių regioninio parko direkcija
• Projektą finansavo Lietuvos Kultūros Taryba
• Projekto partneris – UAB Inverse ir Gidas360

Projekto dalykiniai partneriai:

• Vilkaviškio Vyskupijos kurija
• Kauno arkivyskupuja
• Vilniaus dailės akademija
• Jurbarko r. Raudonės pagrindinė mokykla