Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai | Virtualus turas

Paroda „Dalia Grinkevičiūtė (1927–1987). Kambariai / Įveikti atstumai“ – tai kelionė į rašytojos kūrybinio palikimo sužadintą atmintį. Menininkų sukurtų vaizdų, garsų, kvapų apsuptyje skleidžiasi unikalios ir kontrastingos D. Grinkevičiūtės gyvenimo patirtys. Vaikystės šviesa tarpukario Kaune, kaustantis Sibiro šaltis, neviltis namų rūsyje laido- jant motiną. Parodoje vėl iš naujo permąstoma, interpretuojama D. Grinkevičiūtės gyvenimo istori- ja ir memuarų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“. Rašytojos tekstai skatina kurti nau- jus kūrinius: ne tik prisiminti, įsigilinti, bet ir jutimiškai patirti. Tik pirmiausia – įveikti atstumus nuo Kauno iki Sibiro ir vėl atgal, nuo Kauno iki Sibiro – dar kartą... Paroda suformuota iš šiuolaikiškų modulių – KAMBARIŲ, skirtų trims rašytojos gyveni- mo ašims: vaikystei tarpukario Kaune, tremties patirčiai ir motinos laidojimo scenai poka- riu. Šiuos kontrastingus etapus olfaktorinio meno grupė „Hortus Apertus“ siūlo tyrinėti per kvapus, kurie tampa pilnateisiu šiuolaikinio meno medijos diskursu. Ir ne tik kvapai, bet taip pat vaizdai, garsai, faktūros, šaltis, inovatyvi animacija kuria patyriminį paro- dos sluoksnį, kviečia pajusti kūnu, pasitelkti vaizduotę, susitapatinti. Ši universali kalba lengvai suprantama ir „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ užsienio svečiams.

Projekto vadovė: Deimantė Cibulskienė
Parodos autorės: Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė, Vytenė Muschick, Jurga Graf
Kūrybinė grupė: olfaktorinio meno grupė Hortus Apertus, Gintarė Valevičiūtė Brazauskienė, Jurga Graf, Vytenė Muschick, Antanas Skučas, Marius Salynas, Martynas Vilimavičius, Laima Čijunskaitė, Inga Zamulskienė ir kiti.

Partneriai ir rėmėjai:

Kaunas 2022, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, Lietuvos kultūros institutas, LGGRTC, VU botanikos sodas, VšĮ „Hortus Apertus“, MB Tylus kinas.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Kauno m. savivaldybė, Lietuvos kino centras.

Maironio lietuvių literatūros muziejus
Vaikystės namai (1)
Vertimai

Paleisti autogidą

Autogidas tai automatinis panoraminių nuotraukų peržiūros rėžimas. Paspaudus paleidimo klavišą galėsite stebėti besisukačias panoramines nuotraukas ir klausytis garso įrašo.

Jeigu norite sustabdyti autogidą, paspauskite sustabdymo klavišą. Svarbu žinoti, kad sustabdžius autogidas iš naujo paleidžiamas nuo pradžios.

Stabdyti autogidą

Autogidas tai automatinis panoraminių nuotraukų peržiūros rėžimas. Paspaudus paleidimo klavišą galėsite stebėti besisukačias panoramines nuotraukas ir klausytis garso įrašo.

Jeigu norite sustabdyti autogidą, paspauskite sustabdymo klavišą. Svarbu žinoti, kad sustabdžius autogidas iš naujo paleidžiamas nuo pradžios.

Pirmąjį Dalios Grinkevičiūtės rankraštį apie tremtį 1991 m. balandžio 29 d. atsitiktinai surado Nijolė Vabolienė ir Tamara Janova, mėgindamos iškasti bijūno krūmą namų, kuriuose anksčiau gyveno Grinkevičių šeima, sode. Šį neįtikėtiną faktą kiekvieną birželį nuo šiol primins 2021 m. Gėlininkės-selekcininkės Onos Skeivienės 1958 m. Kaune sukurta veislė, skirta motinai. Maironio muziejaus sodininkės įveistas bijūno krūmas, pavadintas „Garbė motinai“. Jei gamta augalui bus palanki, sulauksime didelių pilnavidurių ir kvapnių žiedų, itin šviesios, švelnios rausvos spalvos, su vos juntamu violetiniu atspalviu. Karpyti vainiklapių kraštai antroje žydėjimo pusėje nubąla ir žiedai tarsi pasišiaušia.

Kambariai / Įveikti atstumai. Sodas
Bijūnas „Garbė Motinai“
Sumanymas: Vytenė Muschick

Dalios Grinkevičiūtės vaikystė – tai šviesi ir saulėta idilė. Jaukiuose namuose Žaliakalnyje įsikūrusi inteligentų Pranės ir Juozo Grinkevičių šeima augina dukterį Dalią ir sūnų Juozą. Namas Perkūno alėjoje 24C (šiandien – 60A) apsuptas vešliai žaliuojančio sodo, į kambarius pro langus veržiasi saulės spinduliai. Rytais Dalia skuba į „Aušros“ gimnaziją, kur dirba puikūs pedagogai. Trylikametė įstoja į skautų gretas. O vakarais, dažniausiai su tėveliu, išsiruošia į teatrą klausytis operų, kurias labai mėgsta.

Puikiai prisimenu 1940 metų gimimo dieną. Buvo tik keturios draugės. Mamytė paruošė stalą. Netrūko nieko – nei tortų, nei saldumynų. Bet visos kuklinosi. Mamytė vis siūlė, o jos:

- Ne, dėkui, nenoriu. Ačiū.

Vos tik spėjo mama išeiti į kitą kambarį, vazose liko tik popieriukai nuo saldainių, tortai nyko sekundėmis. Kai mamytė grįžo, stalas buvo apytuštis, o visų smakrai kremuoti, lūpos šokoladuotos. Nereikėjo daug prašyti. Kai pasilikau viena, į mano kambarį tyliai įėjo tėtukas, pabučiavo ir apsikabinęs mane stovėjo prie atviro lango. Prisimenu, jis tada man sake:

- Gyvenimas, Dalia, nėra vien tik malonumų serija. Gyvenimas – kova. Ruoškis jai, kad nepasirodytum lepšė. Viena noriu tau pasakyti, mano mergaite, - pridūrė jis patylėjęs, - neprekiauk savo sąžine.

„Lietuviai prie Laptevų jūros“ 2021 ledimas. 126 puslapis.

Instaliacijos autorė: Jurga Graf
Kūrybinė grupė: Jurga Graf, Marius Salynas, Inga Zamulskienė, Laima Čijunskaitė

Rašytoja pati nesulaukė savo knygos pasirodymo Lietuvoje (mirė Sąjudžio priešaušryje, per Kalėdas 1987 m.) ir memuarų niekaip nepavadino. Todėl užsienio kalbomis jie leidžiami skirtingais pavadinimais ir stebina įvairove.

Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai išversti į anglų, prancūzų, vokiečių, italų, ispanų, nyderlandų, suomių, lenkų, serbų, rusų kalbas. Šiuo metu verčiama į islandų kalbą.

Pirmą kartą Kaune eksponuojami į UNESCO „Pasaulio atminties“ paveldo sąrašą įtraukti D. Grinkevičiūtės rankraščiai. 1949–1950 m. slapstydamasi su motina Kaune Dalia pradėjo rašyti savo prisiminimus. Po motinos mirties, nujausdama, kad bus suimta, sudėjo ranka ant abiejų pusių skirtingais rašikliais prirašytus lapelius į stiklainį ir užkasė sode. Kai grįžo į Lietuvą 1956 m., jo nerado. Atsitiktinai rankraštis buvo iškastas 1991 m. pavasarį. Iš pradžių restauruotas Kauno karo muziejuje, paskui perkeltas į Lietuvos nacionalinį muziejų, kur šiuo metu ir saugomas.

Kvapų instaliacija „Kančių istorijų kilpos „Kai skausmas tampa nebepakeliamas, žmogui tenka „amputuoti“ dalį sąmonės tam, kad jis išliktų gyvas. Dėmesys ir gyvenimo prasmė gali susiaurėti iki elementaraus įkvėpimo-iškvėpimo ciklo – žodžių nebelieka. Kančios istorija virsta kvapu. Aštuonios kapsulės sustingusioje masėje – tai į kvapo objektus dekonstruota Dalios Grinkevičiūtės biografija – jos gyvenimo kančios istorija be pradžios ir pabaigos.“ Žvakę primenančioje „Hortus Apertus“ kolektyvo įrengtoje kvapų instaliacijoje – aštuoni elementai, gimę, kaip sako autorė, vienas iš kito. Vaikystė ir „Pieno baras“, riba, barako blakės, žvakė, geležinis kelias, verkianti žolė, žemė, arnika-vaistažolė-išgijimas. „Kapsulė – lyg gyvenimo ciklas, o šie aštuoni kvapai susidėliojo mano vaizduotėje ir suvokime. Nedėjau ypatingų pastangų atkurti ką nors fotografiniu tikslumu, hiperrealistiškai, tiesiog prisiminiau jausmą, apėmusį skaitant knygą“, – teigia L. Kiškūnė. Anot jos, kvapai parodoje – archetipiniai, simboliškai apibendrinantys mūsų gyvenimą, talpūs.

Autoriai: olfaktorinio meno grupė „Hortus Apertus“
Kvapų menininkė: Jurga Katakinaitė-J.
Kvapų dizainas: Reda Valentinavičienė, Nomeda Jucevičienė