Radviliškio rajone Miknių-Petrėčių sodyboje buvo atidarytas Lietuvos Laisvės Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos paskelbimo memorialas, kurį sudaro atstatytas Lietuvos partizanų vyriausiosios vadavietės bunkeris, virš jo esanti klėtis ir šalia bunkerio pastatytas paminklas. Skulptoriaus Jono Jagėlos sukurtame paminkle įamžinti visų 8 Laisvės deklaraciją pasirašiusių partizanų vardai.

1949 m. vasario 2–22 d. Radviliškio r. Mėnaičių (dabar Minaičių) kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado L. Grigonio-Užpalio bunkeryje vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Suvažiavimo metu priimta LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija.

1949 m. vasario 2–22 d. Radviliškio r. Mėnaičių (dabar Minaičių) kaime, Stanislovo Mikniaus sodyboje įrengtame Prisikėlimo apygardos vado L. Grigonio-Užpalio bunkeryje vyko Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Suvažiavimo metu priimta LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracija.

1949 metais, vasario mėn. 2–22 d. čia posėdžiavo visų Lietuvos partizaninio karo apygardų vadai, kurie vasario 16-ąją pasirašė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos Deklaraciją. Suvažiavime dalyvavo partizanų atstovai iš visos Lietuvos: Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfonsas Ramanauskas-Vanagas, Leonardas Grigonis-Užpalis, Juozas Šibaila-Merainis, Vytautas Gužas-Kardas, Aleksandras Grybinas-Faustas, Petras Bartkus-Žadgaila ir Bronius Liesis-Naktis. Bunkeris autentiškai atstatyta, virš jo pastatyta klėtis.

Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos gyvenamajame name, buvusioje kamaraitėje ir daržinėje, 1949 m. iškastoje slėptuvėje-bunkeryje nuo 1949 m. spalio mėn. iki 1950 m. sausio mėn. veikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Visuomeninės dalies štabas. Prie keliuko į partizanų ryšininkų Sajų sodybą stovi 1994 m. LPKTS Radviliškio skyriaus rūpesčiu pastatytas paminklinis akmuo. 2019 m. Radviliškio viešosios bibliotekos iniciatyva atidengtas koplytstulpis „Rūpintojėlis“. Skulptūros autorius, tautodailininkas Edmundas Gaubas.

Sajų sodyboje nuo 1949 m. spalio mėn. iki 1950 m. sausio mėn. veikė Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Visuomeninės dalies štabas, rengiamas ir spausdinamas visos Lietuvos partizanams skirtas LLKS laikraštis „Prie rymančio Rūpintojėlio“.1949 m. vasario 8–9 d. vyko parengiamieji posėdžiai prieš LLKS suvažiavimą Mėnaičių kaime.

1944–1953 m. veikusio Radviliškio valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyrio ir stribų būstinės pastato kieme buvo niekinami 1944–1953 m. Radviliškio apylinkėse žuvę partizanai. Atminties vietą žymi čia niekintų partizanų atminimui 1993 m. rugsėjo 29 d. pastatytas paminklinis akmuo.

2012 m. birželio 14-ąją, gedulo ir vilties dieną, radviliškiečiams buvo pristatytas lietuvių tautos tremties simbolis – autentiškas trėmimų traukinio vagonas, kuriuo mūsų tautiečiai buvo vežami į Sibirą.

2012 m. birželio 14-ąją, gedulo ir vilties dieną, pristatytas lietuvių tautos tremties simbolis – autentiškas trėmimų traukinio vagonas, kuriuo mūsų tautiečiai buvo vežami į Sibirą. Vagone įrengta autentiška krosnelė, kurios skleidžiama šiluma nors kiek sušildydavo juo vežamus tremtinius, bei vieta, kur buvo atliekami gamtiniai reikalai. Restauratoriai nusprendė įrengti tik dalį gultų, o likusią vietą palikti ekspozicijai.

Faktai liudija, kad pusantro šimto metų stūksanti Radviliškio geležinkelio stotis tūkstančiams šio krašto žmonių visais laikais buvo didžiojo kelio pradžia, o tragiškaisiais tremties metais – atsisveikinimo su Tėvyne vieta. Stoties kompleksas, kurį sudaro geležinkelio stotis, ūkinis pastatas, lokomotyvų depas ir vandentiekio bokštas. Šalia geležinkelio stoties 2012 m. įrengtas lietuvių tautos tremties simbolis – autentiškas trėmimų traukinio vagonas, kuriuo mūsų tautiečiai buvo vežami į Sibirą. 1919 m. priešais geležinkelio stotį auga pergalę prieš bermontininkus menantis Nepriklausomybės ąžuola

Stoties kompleksas, kurį sudaro geležinkelio stotis, ūkinis pastatas, lokomotyvų depas ir vandentiekio bokštas, 2005 metais įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą. 1994 m. LPKTS Radviliškio skyriaus rūpesčiu įrengta paminklinė lenta iš šios geležinkelio stoties 1941, 1944–1952 m. ištremtų Radviliškio miesto ir jo apylinkių gyventojų atminimui.

Lietuvos partizanų kapas Radviliškio miesto naujosiose kapinėse – pavyzdys tos vienybės, kokia turėtų būti. Juk, pasak rajono vadovų, tie žmonės, kurie žuvo ir buvo užkasti, į šulinius sumesti surištomis rankomis, žuvo dėl vieningos, laisvos Lietuvos. Juodo granito plokštėse iškaltos 59 žuvusiųjų pavardės. Projekto autorius – architektas Viktoras Kunickas.

1949 m. Užpelkių kautynės – vienas svarbiausių Prisikėlimo apygardos teritorijoje įvykusių mūšių. Kautynių ir žūties vieta yra Užpelkių miško 31 kvartalo vidurinėje dalyje.

Paminklas yra skirtas Prisikėlimo apygardoje 1944–1953 m. kovojusiems ir žuvusiems partizanams atminti. Paminklo autoriai – skulptorius Romanas Kazlauskas, architektai Arūnas Paslaitis ir Viktorija Marija Paslaitytė. Autoriaus sumanymu paukščio simbolis pasirinktas todėl, kad partizanai girios sakalais vadinti.

Paminklinis akmuo ir atminimo lenta liudija, kad šioje vietoje, Antaniškių vienkiemyje, Antano Mečionio sodyboje buvo įsikūrusi MGB įgula. Į sodyboje buvusius du šulinius buvo sumesti 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miške įrengtoje stovykloje kautynėse su MGB kariuomenės kareiviais žuvusių LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo sekretoriaus, partizanų majoro Petro Bartkaus-Žadgailos, LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataro, LLKS Tarybos prezidiumo nario, partizanų kapitono Broniaus Liesio-Nakties, Prisikėlimo apygardos štabo viršininko Vytauto Jono Šniuolio-Svajūno ir partizanų Aitvariukas, Girėnas palaikai. Paminklas atidengtas 1993 m. rugsėjo 29 d.

1999 m. Radviliškio miesto centre, minint pergalės prieš bermontininkus 80-metį, atidengta pergalės deivės Nikės skulptūra (aut. Petras Mazūras), kuri simbolizuoja tautos laisvės ir pergalės idėją, o kardas jos rankose – padėką ir pagarbą tiems žmonėms, kurie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę.

Radviliškio mieste auga pergalę prieš bermontininkus menantis Nepriklausomybės ąžuolas. 1919 m. lapkričio mėn. ąžuolą priešais geležinkelio stotį pasodino Lietuvos kariai savanoriai, praėjus porai dienų po pergalės prieš bermontininkus. Taip jie įamžino savo pergalę.

Manoma, kad prie šio malūno 1919 m. lapkričio 21–22 d. vyko lemiamos kautynės prieš bermontininkus. 1989 m. J. Basanavičiaus gatvės gale, šalia malūno, pastatytas stogastulpis ir pasodinta 70-ies ąžuolų giraitė. 2010 ir 2014 m. čia vyko Radviliškio kautynių su bermontininkais rekonstrukcijos.

Radviliškio vėjo malūnas, anot įvairių pasakojimų, žymi labai reikšmingo istorijos įvykio – Lietuvos kariuomenės lemtingųjų kautynių su bermontininkais vietą. Kautynės prasidėjo lapkričio 1919 metais lapkričio 21 d. 3 valandą ryto. Pergalė Radviliškio kautynėse pagreitino bermontininkų pasitraukimą iš Lietuvos.

Radviliškio katalikų parapijos kapinės, paprastai vadinamos Radviliškio senosiomis kapinėmis. Prie vartų kapinėse pasitinka 1930 metais iš lauko riedulių sumūrytas didingas paminklas Lietuvos kariams savanoriams, 1919 metais ties Radviliškiu kovose su bermontininkais žuvusiems jauniems kraštiečiams didvyriams Jonui Jaraminui ir Gracijonui Sakalauskui atminti.

Paminklas skirtas žuvusiesiems už Lietuvos nepriklausomybę. Baisogalos miestelio centre stovintis paminklas – autentiškas senajam. Paminklo atidengimo iškilmės vyko 1989 m. gruodžio 30 d.

Paminklas yra skirtas Aukštelkų kaime gyvenusių bei jo apylinkėse 1945–1950 m. žuvusių Žaliosios rinktinės (vėliau Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės) partizanų atminimui.

Viena iš 1919 m. lapkričio mėn. vykusių kautynių su bermontininkais vietų. Šiose kapinėse galima aptikti ne tik daugelį rusiškų, bet ir lenkų ar lietuvių pavardžių, iškaltų antkapiuose. Spėjama, kad rusų tautybės žmonės čia atvyko dar tiesiant geležinkelį, nes tuo metu buvo kviesta itin daug šios srities specialistų.

Atminimo ženklas skirtas Radvilonių miške 1948 m. spalio 22 d. kautynėse su MGB kariuomene ir MGB Šeduvos bei Baisogalos vls. skyrių stribais žuvusių penkių Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės Kadagio būrio partizanų: Prano Palucko-Kadagio, Petro Mickaus-Zubrio, Alekso Gabenio-Slapuko, Algirdo Gabenio-Puodo ir Valerijono Umbraso, atminimui. Atminimo ženklas pastatytas Lietuvos gyventojų ir rezistencijos tyrimo centro 2005 m. rugpjūčio 4 d.

Šioje vietoje buvo užkasti trijų nežinomų Lietuvos partizanų palaikai. Palaikų užkasimo vietą žymi 1993 m. pastatytas paminklinis akmuo.

Šioje vietoje buvo užkasti nežinomos partizanės (?) palaikai. Palaikų užkasimo vietą ženklina 1990 m. pastatytas medinis kryžius, skirtas šioje vietoje buvusių užkastų Radviliškio apylinkėse žuvusių partizanų atminimui.

1951 m. liepos 7 d. Tyrulių miške MGB vidaus apsaugos būrio kareiviams aptikus partizanų bunkerį kautynėse žuvo šeši Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės partizanai. Iš jų žinomi: Gedimino būrio, saugojusio rinktinės štabą, vadas Leonas Caporkus-Žirgūnas, apygardos štabo viršininkas Kostas Kudokas-Baltaragis ir Maironio rinktinės štabo žvalgybos viršininkas Albertas Pumputis-Galijotas. Šalia išlikusios bunkerio duobės stovi šioje vietoje žuvusių partizanų atminimui 2009 m. pastatytas paminklas.

Kryžius skirtas 1944–1954 m. žuvusių Mažuolių, Miežaičių ir aplinkinių kaimų Žaliosios rinktinės, (vėliau Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės) partizanų atminimui. Kryžius pastatytas 1995 m.

Kryžius skirtas 1945 m. liepos 28 d. Mažuolių miške žuvusiam partizanų ryšininkui Vincentui Šniuoliui atminti. Kryžius pastatytas 2015 m.

Paminklas skirtas 1944–1950 m. žuvusių Saktelių kaimo apylinkių partizanų atminimui. Paminklas pastatytas 1998 m.

1945 m. vasario 2 d. netoli Saktelių k. žuvusio ir šioje vietoje užkasto partizano Bronislovo (Broniaus) Čyžo kapas. Kapo vietą žymi 2001 m. pastatytas betoninis Lietuvos kario kryželis.

Paminklas skirtas 1948 m. kovo 29 d. Legečių miške kautynėse su MGB kariuomenės kareiviais ir MGB Šeduvos vls. poskyrio stribais žuvusiems Lietuvos partizanams atminti. Paminklas pastatytas 1990 m.

1948 m. kovo 29 d. naktį buvo organizuota MBG karinė-čekistinė operacija. MGB kariuomenės kareiviai ir MGB Šeduvos vls. poskyrio stribai apsupo mišką. Pasiekę ketvirtą miško kvartalą, aptiko partizanų bunkerį (žeminę). Užvirė kautynės, kuriose dalyvavo 20 partizanų. Kautynėse žuvo Margio rajono vadas Juozas Mingilas-Vilkas, Aukštuolis, Aleksandras Mingilas-Kęstutis, Vaclovas Mikšas-Perkūnas, Antanas Augustinas-Skirmantas, partizanas Erelis (slapyv.), Pranas Gulbinas-Darius, partizanas Kastytis (slapyv.), Vaclovas Vaišys (Vaičys)-Dobilas, nuo sužeidimų tą pačią dieną(?) mirė partizanas Jonas Steponaitis-Žilvinas. Išlikusi žeminės duobė. Šalia duobės stovi čia žuvusių partizanų atminimui 1999 m. rugpjūčio 4 d. pastatytas tipinis atminimo ženklas.

Tipinis atminimo ženklas pastatytas pastato, kuriame veikė Šiaulėnų valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyris, vietoje. Skirtas šiame pastate kalintiems, tardytiems ir kankintiems kovotojams dėl Lietuvos laisvės atminti. Atminimo ženklas pastatytas 1999 m. rugpjūčio 4 d.

1952 m. gegužės 22 d. Ungurinės vienkiemyje žuvo Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos Kudirkos būrio vadas Feliksas Kokšta-Rustemas, Ainis ir jo žmona Zofija Kokštienė-Lietutis. Partizanų žūties vietą žymi tipinis betoninis Lietuvos kario kryželis. Šalia šio paminklo esančioje teritorijoje, aptvertoje metaline tvorele, yra pastatyti keli metaliniai ir mediniai kryželiai.

1950 m. liepos 30 d. Pagomerčių kaime MGB kareiviai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu karinė grupė susidūrė su Prisikėlimo apygardos Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos partizanais. Kautynių metu žuvo partizanai: tėvūnijos vado pavaduotojas Henrikas Mickevičius-Laisvūnas, Antanas Šukys-Varnūnas, Jonas Stoškus ir nežinomas partizanas. Partizanų žūties vietą žymi žuvusių partizanų atminimui 2012 m. pastatytas tipinis atminimo ženklas.

Grinkiškio dvaro sodybos pastatuose 1944–1953(?) m. veikė NKVD-MVD-MGB Grinkiškio valsčiaus poskyris (svirne buvo įrengta poskyrio areštinė, kurioje buvo kalinami suimti partizanai, jų ryšininkai ir rėmėjai, civiliai gyventojai). Grinkiškio apylinkėse žuvusių partizanų, tardymo metu dvaro pastatuose nužudytų suimtųjų palaikai buvo niekinami šalia šių pastatų, o vėliau užkasami dvaro teritorijoje arba įmetami į tvenkinius. Dalies partizanų palaikai buvo surasti 1960–1965 m. valant dvaro tvenkinius. Rastus palaikus gyventojai palaidodavo dvaro sodybos teritorijoje – kalnelyje.

1947–1949 m. Baisogalos apylinkėse žuvusių, 1989 m. iš užkasimo vietos perkeltų ir Baisogalos miestelio kapinėse palaidotų Lietuvos partizanų kapas. Čia palaidotų partizanų atminimui 1996 m. pastatytas antkapinis paminklas. 1989 m. pastatytas medinis kryžius, skirtas čia palaidotiems partizanams ir 1940–1953 m. žuvusiems už Lietuvos laisvę Baisogalos miestelio bei jo apylinkių gyventojams atminti.

Tipinis atminimo ženklas pastatytas pastato, kuriame veikė Baisogalos valsčiaus NKVD–MVD–MGB poskyris, vietoje. Skirtas šiame pastate 1944–1953 m. kalintiems, tardytiems ir kankintiems kovotojams dėl Lietuvos laisvės atminti. Atminimo ženklas pastatytas 1999 m.

Paminklinis akmuo yra skirtas 1953 m. sausio 23 d. Čelkių miške kautynių su MGB Šeduvos r. skyriaus stribais metu žuvusiam Maironio rinktinės Mindaugo tėvūnijos Nevėžio būrio partizanui Juozui Stasiūnui-Pavasariui bei šiose kautynėse dalyvavusiems būrio vadui Juozui Kudokui-Ilgūnui ir partizanui Kazimierui Norvaišai-Dunduliui atminti. Paminklas atidengtas 1996 m. rugsėjo 28 d.

1951 m. lapkričio 3 d. Staniškių vienkiemyje žuvo Prisikėlimo apygardos štabo viršininkas Augustinas Bagdonas-Šarūnas, Mežotis ir štabo Visuomeninės dalies viršininkas Vytautas Meškuotis-Lazdynas. Žūties vietą žymi 1998 m. spalio 25 d. čia žuvusių partizanų atminimui pastatytas paminklas.

Tipinis atminimo ženklas skirtas Avižiškių vienkiemyje (Jarašiūno sodyboje) 1947 m. rugsėjo 14 d. kautynėse su MGB kariuomene žuvusių Žaliosios rinktinės partizanų: būrio vado Kosto Sadausko-Vanagėlio, partizanų Stasio Steponavičiaus-Beržinio, Kazimiero Motiekaičio-Bangos, Vinco Rulio-Gerbenio, Boleslovo Sabecko-Uosio, Adomo Šemežio-Dulkės ir atsitiktinai į mūšio lauką patekusios ir čia žuvusios Apolonijos Miknevičiūtės atminimui. Atminimo ženklas atidengtas 1999 m. rugsėjo 25 d.

Paminklinis akmuo skirtas 1947 (1946?) m. spalio mėn. žuvusių ir miške slapta palaidotų Žaliosios rinktinės partizanų Adolfo Motiekaičio-Klevo ir Kazimiero Dūdos-Labučio atminimui. Paminklinis akmuo atidengtas 1996 m. rugsėjo 29 dieną.

Paminklinis akmuo skirtas Vileikių k. miške 1945 m. birželio 24 d. žuvusių Žaliosios rinktinės partizanų Juozo Masiliūno, Kazimiero Povilausko-Bložės, aštuonių nežinomų partizanų bei Leono Motiekaičio ir Henriko Vaičiūno atminimui. Paminklinis akmuo atidengtas 1996 m. rugsėjo 29 dieną.

Paminklas 1944–1953 m. žuvusių Žaliosios rinktinės (vėliau Prisikėlimo apygardos Lietuvos Žaliosios rinktinės) partizanų, taip pat 1990 m. birželio 17 d. iš užkasimo vietų perkeltų ir partizanų kape palaidotų partizanų atminimui. Paminklas pastatytas 1991 m.

1944–1952(?) m. žuvusių, 1990 m. iš užkasimo vietų perkeltų ir Šeduvos miesto kapinėse palaidotų Lietuvos partizanų kapas. Kapo vietą žymi 1998 m. pastatyti du betoniniai Lietuvos kario kryželiai.

Paminklinis akmuo skirtas 1945–1948 m. Birutės ir Radvilonių kaimuose žuvusių Žaliosios rinktinės partizanų atminimui. Paminklinis akmuo atidengtas 1995 m. liepos 26 dieną.

Stogastulpis skirtas šioje vietoje buvusioje Pucevičių sodyboje gimusiam ir augusiam Žaliosios rinktinės įkūrėjui ir vadui, majorui Izidoriui Pucevičiui-Radvilai atminti. Pastatytas I. Pucevičiaus 50-ųjų žūties metinių proga, atidengtas 1995 m. liepos 26 d.

1949 m. sausio 25 d. Padaugyvenės vienkiemyje MGB vidaus kariuomenės kareiviai vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu aptiktas Prisikėlimo apygardos Lietuvos žaliosios rinktinės štabo bunkeris. Per susišaudymą žuvo rinktinės vadas Petras Masilaitis-Virpša, Giria bei šeši rinktinės partizanai: rinktinės štabo Žvalgybos skyriaus viršininkas Antanas Brazauskas-Žaibas, rinktinės vado asmens sargybinis Mečislovas Baltramiejūnas-Tadas, rinktinės štabo techninė darbuotoja Ona Brazauskaitė-Vaikutis, Juozas Montvilas-Apuokas, Petras Paluckas-Žukas, Kazimieras Venclovas-Dėdė. Atminties vietą žymi buvusio Padaugyvenės vienkiemio vietoje žuvusių partizanų atminimui 1997 m. sausio 25 d. pastatytas paminklinis akmuo.

Šioje vietoje buvo užkasti septynių Lietuvos partizanų palaikai. Palaikų užkasimo vietą žymi 1993 m. pastatytas paminklinis akmuo.

Šioje vietoje buvo užkasti trijų Lietuvos partizanų palaikai. Palaikų užkasimo vietą žymi 1993 m. pastatytas paminklinis akmuo.

Radviliškio rajonas yra išskirtinis savo žmonėmis, kovojusiais už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Šiose žemėse vyko labai svarbūs visai šaliai įvykiai.

Virtualus turas „Laisvės ir nepriklausomybės kovos Radviliškio krašte“ – tai moderni, interaktyvi, šiuolaikinių technologijų sprendimais pagrįsta edukacinė kultūros-istorijos pažinimo priemonė, skirta Lietuvos ir užsienio vartotojui susipažinti su Radviliškio krašte esančiais 44 Lietuvos laisvės kovas ir Nepriklausomybės kovas menančiais objektais ir vietovėmis.

Turas pasiekiamas įvairiais įrenginiais, suteikiama galimybė virtualiai apsilankyti tose vietose, kur vyko mūšiai, kovos, buvo kankinami ir žudomi žmonės, pasirašomi ir leidžiami svarbiausi dokumentai. Vartotojai turės galimybę iš arti apžiūrėti vidaus ir išorės ekspozicijas, paskaityti informaciją apie lankomą objektą, išgirsti įrašytus pasakojimus lietuvių, anglų, rusų kalbomis.

• Projektą vykdė Radviliškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
• Projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Radviliškio rajono savivaldybė.
• Projekto rangovas – UAB Inverse ir Gidas360.

Projekto partneriai:

• Aukštelkų seniūnija;
• Baisogalos seniūnija;
• Šeduvos seniūnija;
• Grinkiškio seniūnija;
• Radviliškio miesto seniūnija;
• Radviliškio seniūnija;
• Pakalniškių seniunija;
• Sidabravo seniūnija;
• Šaukoto seniūnija;
• Šiaulėnų seniunija;
• Tyrulių seniūnija;
• Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Radviliškio skyrius;
• Radviliškio rajono savivaldybės Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyrius;
• Šiaulių apskrities televizija.

Konsultantai:

• Laima Maminskienė, Radviliškio Lizdeikos gimnazijos istorijos mokytoja ekspertė.

Šaltiniai:

• Šiaulių apskrities televizijos filmuota medžiaga;
• Rimanto Petriko, Sigito Mikučio, Eligijos Zoltnerienės, Livitos Tvarevičienės, Alvydo Tamošiūno, Jolantos Kvedarienės, Radviliškio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos fotografijos;
• Dr. L. Prascevičiūtė. Partizaninio karo atminties vietos Radviliškio rajone, 2018 m.;
• Iškalbingi praeities ženklai. Kultūros paveldo objektai Radviliškio rajone, 2017 m.;
• A.Čepononis, J. Kvedarienė ir kt. Radviliškis senų iliustracijų atodangose, 2013 m.;
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras.